Roberto kelias į kūrybą

Mūsų mokyklos mokinys Robert Leonov mokosi mūsų bendruomenėje nuo trečios klasės. Pradinėse klasėse jis buvo labai judrus, neramus vaikas, o piešimas tuo metu jam visai nepatiko.

Baigęs pradinį ugdymą, Robertas tęsė mokslus mūsų mokykloje. Pasikeitė klasė, mokytojai, klasiokai – nauja aplinka jam kėlė daug nerimo ir nesaugumo. Berniukui buvo sunku suprasti, kas su juo vyksta. Kartais jis bėgiodavo po mokyklą, šaukdavo, rėkdavo, būdavo net agresyvus.

Pirmosios, kurios tai pastebėjo ir nuoširdžiai stengėsi padėti, buvo Roberto mama Janina ir mokytoja Vida Abromaitienė – tikrosios jo gyvenimo mokytojos.

Palaipsniui Robertas atrado savo kelią į ramybę per meną. Jis pradėjo piešti įvairiomis technikomis – kūrė piešinius su skaičiais, dėliojo mozaikas, koliažus. Pasak mamos, pirmieji jo darbai buvo mūsų mokyklos mokytojų portretai. Buvusi klasės vadovė Greta Sinkevičienė iki šiol brangina Roberto jai dovanotą ir įrėmintą portretą.

Dabar Robertas dažnai piešia namuose. Pasak mamos, jam svarbu piešti vienam – tai jo vidinės ramybės ir kūrybos akimirka. Jis piešia iš atminties: prisimena vietas, žmones, akimirkas, o tuomet gimsta nauji jo meno kūriniai.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems pedagogams už jų indėlį į mano vaiką ir už suteiktą galimybę surengti parodą, – sako Roberto mama Janina. – Tik bendras mūsų visų darbas, susitarimai ir vieningi reikalavimai – tiek mokykloje, tiek namuose – padeda užauginti vaikus, kurie gali išskleisti savo sparnus.“