Įtraukusis ugdymas Suomijoje: ką parsivežiau iš vizito Jyväskylä mokyklose

2026 m. vasarį lankiausi Jyväskylä mieste, Suomijoje, ir turėjau galimybę iš arti pamatyti, kaip ten veikia įtraukusis ugdymas. Aplankiau tris mokyklas:

• Huhtasuon yhtenäiskoulu – savivaldybės įsteigta bendrojo ugdymo mokykla, veikianti kaip integruota (vieninga) ugdymo institucija. Joje vykdomas pradinis (1–6 klasės) ir pagrindinis (7–9 klasės) ugdymas.
• Jyväskylän normaalikoulu – viena seniausių su mokytojų rengimu susijusių mokyklų Suomijoje, turinti gilias tradicijas. Tai vadinamoji normaalikoulu – mokytojų rengimo mokykla, kurios paskirtis dvejopa: teikti kokybišką ikimokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą mokiniams bei sudaryti sąlygas universiteto studentų pedagoginei praktikai ir edukologiniams tyrimams.
• Vaajakosken yhtenäiskoulu – Jyväskylä savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla, veikianti pagal „vieningos pagrindinės mokyklos“ (1–9 klasės) modelį.

Nors aplankytos mokyklos skirtingos, visur jaučiau tą pačią kryptį: mokykla stengiasi prisitaikyti prie vaiko, o pagalba teikiama paprastai ir laiku.

Labiausiai įsiminė tai, kad pagalba dažnai suteikiama čia pat, pamokoje. Neretai klasėje dirba du pedagogai – dalyko mokytojas ir specialusis pedagogas. Tai leidžia lengviau diferencijuoti užduotis, greičiau pastebėti mokymosi sunkumus ir padėti vaikui neištraukiant jo iš įprastos klasės aplinkos.

Suomijoje taikomos įvairios ugdymosi organizavimo formos: mokiniai gali mokytis bendrojoje klasėje su papildoma pagalba, mažesnėse grupėse, funkcinio ugdymo klasėse ar dalinai integruotose programose. Net ir tada, kai pagalbos poreikis didesnis, stengiamasi, kad mokinys išliktų bendruomenės dalimi – dalyvautų bendrose veiklose, projektuose, šventėse.

Dar vienas svarbus aspektas – mokinio gerovė. Mokyklose dirba įvairių sričių specialistai, o pagalba planuojama iš anksto, ne tik tuomet, kai iškyla rimtesnių sunkumų. Mokyklų taisyklės labiau primena bendruomenės susitarimus – jos orientuotos į pagarbą, saugumą ir ramų darbą klasėje.

Įtrauktis Suomijoje tęsiasi ir po pamokų: popamokinės veiklos bei hobiai laikomi svarbia vaiko kasdienybės dalimi. Tai padeda stiprinti tarpusavio ryšius, ugdyti savarankiškumą ir tiesiog leidžia vaikams būti kartu.

Šis vizitas man dar kartą priminė paprastą, bet esminę mintį: įtraukusis ugdymas tampa realus tada, kai jis atsispindi kasdieniuose sprendimuose – pamokoje, pertraukų metu, bendruose susitarimuose ir komandiniame darbe.

 Šarūnas Gerulaitis
Vilniaus Verkių mokykla-daugiafunkcis centras
Mykolo Romerio universiteto doktorantas