Pilietiškumo pamoka – prisimenant Lietuvos laisvės kovotojus

Ateitis priklauso jauniems žmonėms, kurie šiandiena yra dar mokykloje, bet jie netolimoje ateityje bus naujos ateities kūrėjai. Nuo jų požiūrio į šalia esantį - jį, į supančią aplinką, mūsų istorinę atmintį ir paveldą, nuo pagarbos ir tolerancijos kitokiai minčiai ir pasaulio suvokimui ugdymo priklausys visuomenės gerovė ir rytojus. Nė vienas pokytis ugdymo procese negali įvykti be mokytojo, kuriuo vaikas patiki tiek mokydamasis dalyko, tiek stebėdamas mokytojo, kaip asmenybės laikyseną.

Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojams, vadovaujamų buvusios mokytojos Alos Kaupienės ir mokinių iniciatyva prieš keturis metus kilo idėja įprasminti pilietiškumo ugdymo pamokose ugdomas vertybes – pagarbą, toleranciją, istorinės atminties puoselėjimą.

Ypač svarbu kitaip organizuoti ugdymo procesą, tuo labiau, kad mūsų mokyklos mokiniams labai patinka išvykos, įsitraukimas į įvairias praktines veiklas, mokymasis kitaip.

Šiais metais mūsų mokykla kartu su Atsargos karininkų sąjunga, kuri vienija Lietuvos kariuomenės atsargos ir dimisijos karininkus, buvo parengtas bendras projektas dėl kapinių tvarkymo. Gautas leidimas rūpintis Antakalnio kapinių 11 –ame kvartale esančiais kapeliais ir pastatyti laikinus medinius kryžius. Grupelė atsakingų mokytojų, vadovaujama Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinai einančios direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ramunės Belickienės kartu su Atsargos karininkų sąjungos atstovu Virginijumi Jusiu suorganizavo prieš Vėlines kapinių tvarkymą ir oficialų kryželių, papuoštų trispalvėmis juostelėmis, pastatymą. Į šias veiklas įsitraukė ir 6-10 klasių mokiniai, kurie prisiėmė atsakomybę tvarkyti ir prižiūrėti kapinėse vos pastebimus kauburėlius.

Jų yra nei daug nei mažai apie 500. Mokiniams atvykus į kapines, kilo natūralus klausimas: Kas po jais palaidoti? Kada palaidoti? Kodėl jie pamiršti? Mokytojai, bandydami atsakyti į šiuos klausimus, kreipėsi į atsakingas institucijas ir išsiaiškino, kad čia palaidoti daugiau kaip 200 lietuvių savanorių, žuvusių 1919 – 1921 m.

Paklausus vaikų, kodėl jie noriai tvarko kapelius, atsako įvairiai: Tomas (10 klasė) „Kai žuvusių kapelius patvarkau, man širdyje ramiau...“, Jolanta (10 klasė) „Man patinka daryti gerus darbus...“, Robertas (8 klasė) „Juk be Jų nebūtų Lietuvos…“, Marius (6 klasė) „Man gražu, jauku, kai ant visų kapelių dega žvakės…“.

Gali pasirodyti keistas dalykas - pilietiškumo ugdymas tvarkant kapines, tačiau mokytojų dėka, šios idėjos puoselėjimas, reguliarus kapinių lankymas, pokalbiai sugrįžus į mokyklą ir pamokose aptariami nuveikti darbai, keičia mokinių supratimą ir atsakomybę. Mokantis kitaip, o ir kartu – mokytojų ir mokinių bendra veikla skatina atsakomybę už savo tautą ir valstybę, tautinę savigarbą, taip prisidedama prie pilietiškumo ugdomo. Ugdomas suvokimas, kad tautos gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo mūsų kiekvieno asmeninio indėlio. Pilietiškumas nėra išmokstamas iš mokyklinių vadovėlių, realūs gyvenimo įgūdžiai įgyjami per įvairias, skirtingas veiklas. Nuolat organizuojami susitikimai su žymiais žmonėmis, besidalijančiais savo gyvenimo patirtimi, pateikiančiais savo požiūrį į pilietiškumą, tautiškumą, meilę Lietuvai. Taip palaipsniui ugdoma mokinių atsakomybė, pagarba, patriotizmas, pilietinis aktyvumas, puoselėjamos vertybės, skatinančios didžiuotis savo šalies istorija.

Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė